2018-06-19, straipsnio nr. 13765

Gyvūnų prižiūrėtoja išėjo iš darbo. Veterinarai fiksavo pažeidimus

Alma MOSTEIKAITĖ

Aly­taus ra­jo­ne Pu­nios se­niū­ni­jo­je Nor­ge­liš­kių kai­me vei­kian­tis Kau­ne re­gist­ruo­tos gy­vū­nų prie­žiū­ros ben­dro­vės „Nu­a­ras“ pa­da­li­nys, ar­ba Dzū­ki­jos gy­vū­nų prie­žiū­ros cen­tras, pas­ta­ruo­ju me­tu at­si­dū­rė Aly­taus vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos aki­ra­ty­je. Iš dar­bo iš­ėjus čia dir­bu­siai gy­vū­nų pri­žiū­rė­to­jai, pa­čios tei­gi­mu, dėl mig­do­mų svei­kų šu­nų, ne­tru­kus šio­je tar­ny­bo­je gau­tas skun­das taip pat dėl at­seit be prie­žas­ties už­mig­do­mų ke­tur­ko­jų. „Nu­a­ro“ pa­da­li­ny­je ap­si­lan­kę ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tai fik­sa­vo pa­žei­di­mus. Kad ke­le­tas šu­nų bu­vo už­mig­dy­ta, pri­pa­ži­no ir „Nu­a­ro“ di­rek­to­rė, ta­čiau nu­ro­dė tam bū­ti­nas prie­žas­tis.

 

Bu­vu­si „Nuaro“ padalinio Alytaus rajone Norgeliškių kaime gy­vū­nų pri­žiū­rė­to­ja Neringa Starevičiūtė (nuotr.): „Pa­ra­šiau pa­reiš­ki­mą iš­ei­ti iš dar­bo, nes ne­ga­lė­jau ma­ty­ti, kaip yra mig­do­mi svei­ki šu­nys. At­va­žiuo­ju į dar­bą ir pa­ma­tau, kad trūks­ta vie­no, ki­to, tre­čio šuns. Pa­sa­kiau di­rek­to­rei, kad yra to­kie da­ly­kai, klau­siau, ko­dėl mig­do­mi šu­nys, o ši pa­reiš­kė, kad tai ne ma­no rei­ka­las, ma­no rei­ka­las va­ly­ti šu­nų gar­dus. Aš il­gai ne­ga­lė­jau pa­mirš­ti už­mig­dy­tų šu­nų, ku­rį lai­ką ne­ga­lė­jau nei val­gy­ti, nei mie­go­ti.“          Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.Il­gai ne­ga­lė­jo pa­mirš­ti už­mig­dy­tų šu­nų

Aly­tiš­kės, da­bar Prie­nų ra­jo­ne Bal­bie­riš­ky­je gy­ve­nan­čios, prieš tai še­šio­li­ka me­tų Ita­li­jo­je bar­me­ne, au­to­mo­bi­lių eks­por­to ir im­por­to sri­ty­je dir­bu­sios Ne­rin­gos Sta­re­vi­čiū­tės pa­žin­tis su „Nu­a­ro“ pa­da­li­niu Aly­taus ra­jo­ne Pu­nios se­niū­ni­jo­je Nor­ge­liš­kių kai­me bu­vo at­si­tik­ti­nė.

 

Kaip pa­ti sa­kė, pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je Bal­bie­riš­ky­je ra­do pa­mes­tus du ma­žiu­kus šu­niu­kus, jiems ėmė ieš­ko­ti ar­ti­miau­sios prie­glau­dos, taip pir­mą­kart at­si­dū­rė „Nu­a­ro“ pa­da­li­ny­je Nor­ge­liš­kių kai­me, ku­ris da­bar yra va­di­na­mas Dzū­ki­jos gy­vū­nų prie­žiū­ros cen­tru.

 

Iš pra­džių ji čia dir­bo sa­va­no­re, o nuo šie­me­čio ko­vo pa­bai­gos bu­vo pri­im­ta dirb­ti gy­vū­nų pri­žiū­rė­to­ja. N.Sta­re­vi­čiū­tės pa­grin­di­nis dar­bas bu­vo va­ly­ti gy­vū­nų gar­dus, ve­džio­ti šu­nis.

 

Ta­čiau ji čia dar­ba­vo­si tik du mė­ne­sius. „Pa­ra­šiau pa­reiš­ki­mą iš­ei­ti iš dar­bo, nes ne­ga­lė­jau ma­ty­ti, kaip yra mig­do­mi svei­ki šu­nys. At­va­žiuo­ju į dar­bą ir pa­ma­tau, kad trūks­ta vie­no, ki­to, tre­čio šuns. Taip pra­si­dė­jo, kai nuo­lat čia dir­ban­tis gy­vū­nų pri­žiū­rė­to­jas iš­vy­ko trum­pam tar­nau­ti į ka­riuo­me­nę. Pa­sa­kiau di­rek­to­rei, kad yra to­kie da­ly­kai, klau­siau, ko­dėl mig­do­mi šu­nys, o ši pa­reiš­kė, kad tai ne ma­no rei­ka­las, ma­no rei­ka­las va­ly­ti šu­nų gar­dus. Aš il­gai ne­ga­lė­jau pa­mirš­ti už­mig­dy­tų šu­nų, ku­rį lai­ką ne­ga­lė­jau nei val­gy­ti, nei mie­go­ti“, – pa­sa­ko­jo bu­vu­si gy­vū­nų pri­žiū­rė­to­ja.

 

N.Sta­re­vi­čiū­tė pri­si­pa­ži­no pa­ti la­bai my­lin­ti šu­nis, du au­gi­nan­ti na­muo­se, tad mig­do­mi šu­nys tie­siog pri­bloš­kė.

 

Bu­vu­si „Nu­a­ro“ Aly­taus ra­jo­ne vei­kian­čio pa­da­li­nio gy­vū­nų pri­žiū­rė­to­ja apie, jos nuo­mo­ne, be prie­žas­ties mig­do­mus šu­nis pra­ne­šė Aly­taus vals­ty­bi­nei mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bai. Ši tar­ny­ba iš tie­sų bir­že­lio pra­džio­je ga­vo pra­ne­ši­mą apie mig­do­mus at­seit svei­kus šu­nis.

 

Pa­da­li­nys tu­ri tik lai­ki­ną ve­te­ri­na­ri­nio patvirtinimo nu­me­rį

Kaip sa­kė Aly­taus vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Ro­mas Čer­nius, „Nu­a­ro“ pa­da­li­ny­je Nor­ge­liš­kių kai­me bu­vo ap­si­lan­ky­ta iš kar­to ga­vus pra­ne­ši­mą. Tą­kart čia bu­vo 44 di­de­li šu­nys, 9 ma­ži ir 12 ka­čių.

 

Nu­sta­ty­ta, kad ne­pa­kan­ka­mai iš­va­ly­tos ka­čių dė­žu­tės, ne­pri­tai­ky­ti bok­sai ma­žiems šu­niu­kams, juo­se per di­de­li tar­pai, ne­su­tvar­ky­tas gy­vū­nų re­gist­ra­ci­jos žur­na­las, ku­ria­me ne­bu­vo pa­žy­mė­tos gy­vū­nų pa­tal­pi­ni­mo vie­tos, pa­si­ges­ta gy­vū­nų at­se­ka­mu­mo žen­klų, iš ku­rių bū­tų ma­ty­ti vak­ci­na­ci­ja, mik­ro­sche­mos.

 

Anot R.Čer­niaus, da­bar šie pa­žei­di­mai, kaip ma­ty­ti iš „Nu­a­ro“ di­rek­to­rės Jur­gi­tos Gus­tai­tie­nės pa­teik­to trū­ku­mų pa­ša­li­ni­mo prie­mo­nių pla­no, be­veik vi­si pa­ša­lin­ti, tar­ny­bos spe­cia­lis­tai dar at­liks pa­pil­do­mą pa­tik­ri­ni­mą.

 

„Di­rek­to­rė pa­tei­kė pa­aiš­ki­ni­mą, dėl ko­kių prie­žas­čių ge­gu­žės pa­bai­go­je bu­vo už­mig­dy­ti še­ši šu­nys. Du – gy­ven­to­jų pra­šy­mu, li­ku­sie­ji – dėl li­gų ir ag­re­sy­vu­mo. O juos už­mig­dė ben­dro­vės ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­ja. Pre­pa­ra­tai, nau­do­ja­mi gy­vū­nų eu­ta­na­zi­jai, yra griež­tos at­skai­to­my­bės, jų ne­ga­li bet kas nau­do­ti. Kad bu­vo mig­do­mi svei­ki gy­vū­nai, ne­nu­sta­ty­ta, tam rei­kia kon­kre­čių įro­dy­mų, pra­ne­ši­mą apie at­seit mig­do­mus gy­vū­nus, ma­nau, rei­kia ver­tin­ti kaip pa­reikš­tą nuo­mo­nę“, – tei­gė Aly­taus vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas.

 

Ta­čiau aiš­ku vie­na, kad „Nu­a­ro“ pa­da­li­nys Aly­taus ra­jo­ne ku­rį lai­ką tu­ri tik lai­ki­ną ve­te­ri­na­ri­nio patvirtinimo nu­me­rį, pas­ta­rą­jį kar­tą jis iš­duo­tas ge­gu­žės vi­du­ry­je ir ga­lio­ja tris mė­ne­sius. Nuo­lat ga­lio­jan­čio šio nu­me­rio ne­iš­duo­da­ma, nes ne­vi­siš­kai ap­tver­ta pa­da­li­nio te­ri­to­ri­ja, nė­ra tin­ka­mai įreng­tos šu­nų ve­džio­ji­mo aikš­te­lės, ne­baig­tas reng­ti ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jo ka­bi­ne­tas.

 

Nors „Nu­a­ro“ pa­da­li­nys Nor­ge­liš­kių kai­me vei­kia tre­čią va­sa­rą, kol kas nuo­lat ga­lio­jan­čio ve­te­ri­na­ri­nio gy­vū­nų prie­žiū­ros nu­me­rio ne­pa­vyks­ta gau­ti. Vie­nu me­tu pus­me­čiui net bu­vo pa­nai­kin­tas šis lai­ki­nas nu­me­ris.

 

„Ne­ma­tau prie­žas­čių, kad pas mus su­ma­žė­tų gy­vū­nų“

„Nu­a­ro“ di­rek­to­rė J.Gus­tai­tie­nė sa­kė, kad gy­vū­nų pri­žiū­rė­to­ja iš Aly­taus ra­jo­ne vei­kian­čio pa­da­li­nio iš­ėjo, nes jai bu­vo už­draus­ta at­si­vež­ti į dar­bą sa­vo du šu­nis, taip pat bu­vo įsi­žiū­rė­ju­si ke­lis šu­nis, ku­riuos pri­žiū­rė­jo, o ki­tiems per ma­žai sky­rė dė­me­sio: „Pir­mą kar­tą mes su­si­dū­rė­me su įta­ri­mais dėl mig­do­mų svei­kų šu­nų. Jei gy­vū­nui yra blo­gai, tu­ri­me jį mig­dy­ti. Taip pat yra gy­vū­nus at­ve­žan­čių­jų, ku­rie ne­tu­ri pi­ni­gų jiems už­mig­dy­ti. Dau­giau­sia pas mus yra ras­tų iš­mes­tų ar gy­ven­to­jų ne­be­no­ri­mų lai­ky­ti gy­vū­nų. Iš vi­so „Nu­a­re“ – dau­giau kaip 600 gy­vū­nų, dau­giau­sia – šu­nys. Šian­dien aš ne­ma­tau prie­žas­čių, kad pas mus su­ma­žė­tų gy­vū­nų, nes žmo­nės per daug leng­va­bū­diš­kai žiū­ri į jų pri­ėmi­mą į sa­vo na­mus, kai kas la­bai grei­tai no­ri jų at­si­kra­ty­ti.“

 

J.Gus­tai­tie­nė pa­sa­ko­jo ne vie­ną at­ve­jį, kai žmo­nės skam­bi­na ir pra­šo kuo grei­čiau pa­si­im­ti gy­vū­ną, nes ant­raip jį iš­mes į gat­vę.

 

„Nu­a­ro“ di­rek­to­rė ka­te­go­riš­kai pa­nei­gė fak­tą apie mig­do­mus ne­va svei­kus gy­vū­nus: „Tai kai­nuo­ja, kaip mes ga­li­me tai da­ry­ti.“

 

Pa­si­gen­da skel­bi­mų, kad do­va­no­ja­mi gy­vū­nai

Aly­tiš­kė Edi­ta tvir­ti­no, kad tik Aly­taus vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos pa­tik­ri­ni­mo me­tu „Nu­a­ro“ feis­bu­ke bu­vo pa­si­ro­dę skel­bi­mų apie do­va­no­ja­mus šu­niu­kus šios ben­dro­vės Aly­taus pa­da­li­ny­je, anks­čiau to­kių skel­bi­mų ne­bū­da­vo. Mo­te­ris ste­bi­si, ne­gi au­gin­ti­niams nei­eš­ko­ma nau­jų na­mų, o gal jų ieš­ko­ti ne­ap­si­mo­ka?

 

Ki­tą aly­tiš­kę, be­glo­bių gy­vū­nų prie­žiū­ros ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­rę Lo­re­tą Ber­no­tai­tę ste­bi­na, kaip tik pa­vie­ši­nus skel­bi­mus apie do­va­no­ja­mus gy­vū­nus „Nu­a­ro“ Aly­taus pa­da­li­ny­je, pa­skam­bi­nus iš­girs­ti, kad juos jau pri­glau­dė ge­ri žmo­nės. Mo­ters nuo­mo­ne, taip grei­tai gy­vū­nams ne­ga­li bū­ti su­ran­da­mi nau­ji na­mai.

 

„Nu­a­ro“ di­rek­to­rės J.Gus­tai­tie­nės tei­gi­mu, apie do­va­no­ja­mus gy­vū­nus Aly­taus pa­da­li­ny­je yra nuo­lat skel­bia­ma, gal vie­nu me­tu, kai nuo­la­ti­nis dar­buo­to­jas tar­na­vo ka­riuo­me­nė­je, tai bu­vo su­tri­kę, ta­čiau grei­tai vis­kas su­si­tvar­kys.

 

„Nu­a­ras“ skel­bia, kad per­nai į Nor­ge­liš­kė­se vei­kian­tį pa­da­li­nį bu­vo pa­te­kę 376 gy­vū­nai, 248 bu­vo pa­do­va­no­ti, 28 grą­žin­ti sa­vi­nin­kams, o 41 at­lik­ta be­skaus­mė eu­ta­na­zi­ja.